FAQ

Lietuvoje veikiančios pagalbos, paramos, patarimų grupės socialiniuose tinkluose:

Informacija pildoma.

Kas teikia konsultacijas specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau - SUP) klausimais?

Lietuvoje veikia konsultacijas SUP klausimais teikiančios įstaigos:
(1) Nacionaliniai centrai.
(2) Regioniniai specialieji ugdymo centrai.
(3) Pedagoginės psichologinės tarnybos, esančios visoje Lietuvoje.

Kiekvienas Nacionalinis centras specializuojasi konkrečioje SUP srityje ir konsultuoja tiek nuotoliniu būdu, tiek gyvai. Prireikus centrų darbuotojai gali atvykti ir į švietimo įstaigą dėl pagalbos konkrečiam mokiniui.
• Lietuvos įtraukties švietime centras - konsultuoja mokinių, turinčių mokymosi, elgesio ar (ir) emocijų, autizmo spektro sutrikimų ugdymo ir pagalbos jiems teikimo klausimais.
• Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras - konsultuoja mokinių, turinčių klausos sutrikimų, ugdymo ir pagalbos jiems teikimo klausimais.
• Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras - konsultuoja mokinių, turinčių regos sutrikimų ugdymo ir pagalbos jiems teikimo klausimais.
• „Diemedžio“ ugdymo centras - konsultuoja mokinių, turinčių elgesio ar (ir) emocijų sutrikimų, ugdymo ir pagalbos jiems teikimo klausimais.

Visų šių nacionalinių centrų kontaktus galite rasti čia:
https://lisc.lt/.../2024/08/Nacionaliniai-centrai-1.pdf

Regioniniai specialiojo ugdymo centrai konsultacijas švietimo įstaigoms teikia tik tam tikrose savivaldybėse:
• Gelgaudiškio „Šaltinio“ ugdymo centras,
• Kaišiadorių šv. Faustinos ugdymo centras,
• Kauno šv. Roko mokykla,
• Panevėžio „Šviesos“ ugdymo centras,
• Plungės specialiojo ugdymo centras,
• Ukmergės „Ryto” ugdymo centras,
• Vilniaus Šilo ugdymo centras,
• Klaipėdos „Medeinės“ mokykla,
• Šiaulių „Santakos“ ugdymo centras.
Jų kontaktus ir kokiose savivaldybėse jie veikia galite rasti čia:
https://lisc.lt/.../Regioniniai-specialiojo-ugdymo...

Į Pedagogines psichologines tarnybas kreipiasi tėvai, siekdami vaiko pedagoginio psichologinio vertinimo, po kurio teikiamos rekomendacijos ugdymo, švietimo įstaigoms dėl pagalbos vaikui teikimo. Tarnybų kontaktus visoje Lietuvoje rasite čia:
https://lisc.lt/wp.../uploads/2024/08/PPT-Kontaktai-.pdf

Jūsų įstaigoje įvyko konfliktas ir jūs (ar jūsų vaikas) esate to dalis?

Pateikiame schemą, kuri nurodo kone visų švietimo grandžių vietą švietimo sistemos hierarchijoje. Siūlome pagal galimybes visas problemas, konfliktines situacijas spręsti iš karto, neatidėliojant ir akis į akį su kita atsakinga puse.

(1) UGDYMO ĮSTAIGOS LYGMUO:
PIRMA, pirmiausia verta pakalbėti SU PEDAGOGU, kurio elgesiui turima priekaištų. Su vienu pedagogu turėtų kalbėtis vienas tėvų atstovas, jei pokalbyje dalyvauja du tėvai, pedagogas taip pat turėtų pasikviesti kolegą. Kai konflikto išspręsti nepavyksta, belieka kreiptis į aukštesnę sprendimo galią ir atsakomybę turintį asmenį.
ANTRA, ugdymo įstaigos ADMINISTRACIJA. Rekomenduojama raštu kreiptis įstaigos svetainėje nurodytais kontaktais. Daugeliu atvejų mokyklos (darželio ar kitos ugdymo įstaigos) administracija pajėgi išspręsti ir sureaguos į skundą raštu. Kad skundas būtų sėkmingesnis, svarbiausi aspektai:
• Skundą rašykite nuo tėvų grupės.
• Adresuokite mokyklos direktoriui, siųskite el. paštu mokyklos raštinės kontaktais.
• El. laiškas turėtų būti su kontaktais, NE anoniminis.
• Pagal galimybes rašte išdėstykite kuo daugiau konkrečių detalių.
TREČIA, ugdymo įstaigos TARYBA: joje yra tėvų, mokytojų ir mokinių atstovai. Skaitykite nuostatus. Net jei taryba atrodo tiktai formali, ji pirmiausiai suinteresuota išspręsti konfliktą vietoje.

(2) SAVIVALDOS LYGMUO:
PIRMA, Pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT). Pavaldi steigėjui įstaiga, kuri atlieka psichologinį vaikų vertinimą bei konsultuoja tėvus pagalbos mokiniui srityje, įskaitant specialiuosius poreikius.
ANTRA, savivaldybės administracijos ŠVIETIMO SKYRIUS. Turime suprasti, kad tarnautojai nebūtinai ras laiko įsigilinti į konkrečią situaciją ir galbūt žiūrės tarsi iš aukšto. Rašant skundą svarbu aiškiai pagrįsti ir pateikti detalių ar įrodymų, nurodyti konkrečius asmenis bei žingsnius, kurių ėmėtės prieš tai, pateikti susirašinėjimo kopijas, jei tokias turite.
TREČIA, savivaldybės TARYBA. Idealu, jei sudomintumėte savo rinkimų apygardos ar kurį kitą tarybos narį ir jis, susipažinęs su problema, atneštų Jūsų klausimą į tarybą bei atstovautų už Jus.

(3) ŠALIES LYGMUO:
Institucijos nurodytos sprendimo galios didėjimo tvarka:
• Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMM). Ministerija dažnai atrašo formaliai nebūtinai įsigilinę į konkrečią problemą. Tiria, jei raštas turi skundo ar prašymo požymių.
• Vyriausybė. Kartais pagal kompetenciją kitos ministerijos bei tarnybos - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija.
• Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
• Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
• Seimo švietimo ir mokslo komitetas. Kiti komitetai pagal kompetenciją.
• Seimo narys komitete ar išrinktas Jūsų rinkimų apylinkėje. Seimo narys turi teisininkų ir patarėjų komandą.
• Policija ir teismai. Ypatingais atvejais, galima kreiptis į policiją ar teismą. Kreipiantis į teismą, verta pasinaudoti advokato pagalba, kad Jūsų skundą priimtų nagrinėti, kad nebūtų atmestas dėl vieno ar kito formalumo.
• Žiniasklaida. Dažnai labai padeda viešumas. Kreipiantis į žiniasklaidą, būkite pasirengę atskleisti savo problemą viešumoje, rizikuojant savo reputacija. Taip pat sutikti pažįstamų bei kaimynų žvilgsnius į save bei šeimą.
• Nevyriausybinės organizacijos. Lietuvos tėvų forumas yra nevyriausybinė organizacija (NVO), veikianti savanorystės pagrindais ir atstovaujanti tėvų ir vaikų interesus. Yra ir daugiau atstovaujančių organizacijų, kaip kad Nacionalinė šeimų ir Tėvų asociacija, Aktyvių mamų sambūris ir daugelis kitų.

Ką daryti jeigu jūsų vaikas turi toksišką draugą?

Toksiškas draugas – tai asmuo, kuris nuolat elgiasi taip, kad sekina, manipuliuoja ar kenkia Jūsų vaikui – emociškai, socialiai ar net fiziškai.

Toksiška draugystė apima specifinius nesveiko elgesio modelius:
• Nuolatinis negatyvumas, įskaitant vaiko žeminimą, tyčiojimąsi iš jo ar vertimą jaustis blogai dėl savęs.
• Kontrolė arba savininkiškumas, pavyzdžiui, nurodymas, su kuo jis gali kalbėtis, arba neracionalus pyktis, kai leidžia laiką su kitais.
• Drama ir manipuliavimas, kaltės jausmas, gandų skleidimas arba „testų“ sugalvojimas lojalumui įrodyti.
• Vienpusiškumas, pavyzdžiui, visada priimant paramą, bet niekada nesuteikiant mainais paramos.
• Bendraamžių spaudimas, įskaitant rizikingo elgesio skatinimą (narkotikų vartojimą, pamokų praleidinėjimą ar patyčias iš kitų).

Kokie požymiai rodo, kad vaikas turi toksišką draugą?

Tai ne visada akivaizdu. Dažnai vaikai neturi žodyno ar sąmoningumo, kad iki galo suprastų, ką patiria. Vaikai ne visada turi žodžių, kaip pasakyti „šie santykiai atrodo keistai“, bet jų elgesys ir nuotaika jums viską pasakys. Atkreipkite dėmesį jeigu Jūsų vaikas pradeda elgtis kitaip nei įprastai – pavyzdžiui, tyliau, labiau „įsitempęs“ arba, atrodo, tolsta nuo žmonių, kuriais anksčiau pasitikėjo – tai ženklas, kad kažkas gali būti negerai. Taip pat gali būti naudinga stebėti vaiką po to, kai jis praleido laiką su draugu, kuris, Jūsų manymu, gali būti toksiškas. Ar jis išsekęs? Irzlus? Liūdnas?

Kaip kalbėti su vaiku apie jo toksišką draugą?

Lygiai taip pat, kaip Jūsų vaikui gali būti sunku atpažinti toksišką draugystę, jam gali būti sunku kalbėti apie tai, kas vyksta. Tokiu atveju rekomenduojama pernelyg stipriai nereikšti savo jausmų. Nors tai ir vilioja, čia nereikia visiškai tapti tėvu ir pradėti niekinti draugo, nes tai tik priartins Jūsų vaiką prie jo. Vietoj to rekomenduojama „smalsauti“ - užduoti tokius klausimus: „Ar jautiesi saugus būdamas visiškai savimi šalia jo?“ arba „Kas nutinka, jei nesutinki – ar gali pasisakyti?“ Taip pat galima paklausti vaiko, kaip jis jaučiasi būdami šalia to žmogaus. Tikslas nėra klijuoti etiketę draugui, o padėti Jūsų vaikui įsiklausyti į savo vidinę signalizacijos sistemą.

Ką daryti jeigu jūsų vaikas nelaiko savo draugo toksišku?

Gali atsitikti taip, kad nepaisant švelnaus paskatinimo, Jūsų vaikas tiesiog nesupranta, kokia toksiška yra jo draugystė. Tokiu atveju, užuot vadinę savo vaiką „blogu“, galimi šie metodai:
• Užduoti atvirus klausimus, pavyzdžiui: „Kaip jaučiatės būdami šalia jų?“, skatinant savirefleksiją ir padedant jiems pastebėti modelius, pavyzdžiui, „Pastebėjau, kad po bendravimo su jais atrodai labai prislėgtas. Ar tu taip jautiesi?“.
• Rodykite sveikų santykių pavyzdį, pavyzdžiui, atkreipkite dėmesį į tai, kaip draugystėje atrodo pagarba, pasitikėjimas ir abipusis rūpestis.
• Palaikykite vaiko autonomiją – užuot reikalavę nutraukti ryšius su savo toksišku draugu, padėkite jam nusistatyti sveikas ribas.
Svarbu atsispirti pagundai visiškai uždrausti draugystę, nes paprastai tai atsigręžia prieš Jus ir verčia jį gintis.

Kada reikia kreiptis pagalbos?

Kartais, nepaisant visų įdėtų pastangų, tėvai negali patys visapusiškai paremti savo vaiko tokioje situacijoje. Būtent čia profesionalios pagalbos kreipimasis gali labai pakeisti situaciją.

POŽYMIAI, RODANTYS, KAD LAIKAS KREIPTIS PAGALBOS Į LICENCIJUOTĄ PSICHIKOS SVEIKATOS SPECIALISTĄ AR MOKYKLOS KONSULTANTĄ:
• Jūsų vaiko nuotaika ar elgesys gerokai pasikeitė į blogąją pusę.
• Jūsų vaikas pats pradėjo tyčiotis iš kitų, elgtis nesaugiai ir pavojingai.
• Jūsų vaikas žaloja save arba reiškia beviltiškumo mintis.
• Jūsų vaikas negali nustatyti ribų ar pats nutraukti toksiškos draugystės.
• Jūsų pastangos namuose nepadeda.

Svarbu nelaukti, kol problema taps vis didesnė. Pastebėję pirmuosius požymius, kad toksiška draugystė su Jūsų vaiku daro įtaką jo psichinei sveikatai, kreipkitės į pediatrą, sveikatos priežiūros specialistą ar terapeutą. Jis gali padėti Jūsų vaikui išsiaiškinti, kas vyksta draugystėje, kaip apginti save ir kaip nustatyti ribas. Kartu su psichikos sveikatos specialistu galite rasti geriausią pagalbą savo vaikui.

Ką daryti, jeigu jūsų vaikas yra toksiškas draugas?

Jei taip nutinka, svarbu nekaltinti savęs. Jei Jūsų vaikas yra tas, kuris daro žalą, tai nereiškia, kad Jums nepavyko būti tėvu – tai reiškia, kad jis yra žmogus, mokantis bendrauti su kitais žmonėmis. Tėvams reikia į tai reaguoti tiesiai šviesiai ir be gėdos.

Rekomenduojama užduoti atvirus klausimus, tokius kaip: „Ei, pastebėjau, kad sakei savo draugui kažką įžeidžiančio? Kodėl taip padarei?“ Galite aptarti, kodėl Jūsų vaikas mano, kad jis gali tai daryti, ir kokios pagalbos jam gali prireikti, kad susidorotų su šia situacija.

Svarbu prisiminti, kad Jūsų vaikas greičiausiai nebando aktyviai būti piktas. Padėdami savo vaikui susidoroti su šia situacija, apsvarstykite galimybę kitaip permąstyti, kas vyksta. Dažnai vaikai elgiasi iš nesaugumo ar išgyvenimo režimo – jie nesistengia būti žiaurūs, jie tiesiog dar neturi tam priemonių. Tai yra galimybė padėti savo vaikui susikurti šiuos įrankius arba kreiptis į jį tinkamos pagalbos iš išorės.