FAQ

Kada mokytojai pradeda kalbėti, kad jūsų vaikui reikalinga „palengvinta programa“?

Praktikoje pasitaikantis terminas "palengvinta programa" reiškia, kad tai pritaikyta arba individualizuota programa (jų ypatumai yra aptarti ties kitais klausimais). Darželio grupės auklėtoja, klasės mokytoja ar švietimo pagalbos specialistas, pastebėję, kad Jūsų vaikui sunkiau sekasi įsisavinti ugdymo programos visus ar kai kuriuos mokymosi dalykus, turėtų patarti Jums pirmiausia išsiaiškinti kylančių sunkumų priežastis. Sunkumų priežastys skirstomos į tris grupes ir vaikas, atlikus reikiamus tyrimus ir vertinimus, yra priskiriamas vienai iš šių grupių:
(1) Pirma grupė – mokiniai, turintys negalių - priskiriami mokiniai, turintys raidos, sensorinių, fizinių ir kitų sveikatos sutrikimų, kurių kilmė gali būti ir biologinė. Šių priežasčių pedagoginėmis priemonėmis pašalinti neįmanoma, tačiau, pvz. mokiniui, turinčiam klausos negalią, galima pritaikyti specialias priemones.
(2) Antra grupė – mokiniai, turintys sutrikimų - priskiriami mokiniai, turintys kai kurių mokymosi dalykų (skaitymo, rašymo, skaičiavimo), o taip pat elgesio, emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų. Jiems reikalingas ilgalaikis specialusis ugdymas(is), gali būti skiriama įvairi švietimo pagalbos specialistų ar medicinos specialistų pagalba.
(3) Trečia grupė – mokiniai, turintys mokymosi sunkumų - priskiriami mokiniai, kurie dėl nepalankios kultūrinės/kalbinės, pedagoginės, socialinės, ekonominės aplinkos turi/turėjo ribotas ugdymo(si) galimybes. Šie sunkumai laikini ir įveikiami, suteikus reikiamą psichologinę, specialiąją pedagoginę ar kitą pagalbą. Ugdyti mokinį pagal pritaikytą bendrąją programą arba pagal individualizuotą programą nustato Pedagoginės psichologinės pagalbos tarnybos (toliau - PPT) specialistai, atlikę vaiko galių ir sunkumų vertinimą ir nustatę vaikui specialiuosius ugdymosi poreikius (SUP).

Ką daryti kai mokytoja teigia, jog vaikui reikalinga „palengvinta programa“?

Pirmiausia, kurį laiką stebėkite vaiką - kokia jo savijauta, ar pakanka poilsio, ar noriai eina į mokyklą, kaip atlieka namų užduotis, ar gerai girdi, kaip kalba, kaip reaguoja į jūsų žodžius. O gal turi sveikatos problemų? Gal reikia patikrinti regėjimą, klausą, gal kankina adenoidai, dažnos peršalimo ligos ar kt. Patartina nevengti bendrauti su auklėtoja/mokytoja, o gal ir šeimos gydytoja. Įsitikinti, kad vaikas tikrai patiria mokymosi sunkumus ir jam reikalinga pagalba. Pradėkite kaupti to įrodymus – vaiko piešinius, karpinius, pratybų sąsiuvinius ir kt. Mokytoja, pasitarusi su jumis ir surinkusi reikiamus įrodymus, kreipsis į mokyklos Vaiko gerovės komisiją (toliau - VGK). Ji kartu su tėvais (globėjais), mokytojais, specialiaisiais pedagogais, logopedais, psichologais svarstys ir spręs kokių veiksmų reikėtų imtis, kad mokinys nepatirtų ugdymosi/mokymosi sunkumų. Gali būti nutariama atlikti (arba neatlikti) pirminį mokinio ugdymosi poreikių vertinimą, nustatomas laiko tarpas reikiamai informacijai surinkti, po to sprendžiama, kokią teikti švietimo pagalbą, ar kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą (toliau - PPT), dėl specialiųjų poreikių įvertinimo, pritaikytos ar individualizuotos programos paskyrimo.

Kaip atliekamas pirminis vaiko vertinimas?

Mokinio pirminis vertinimas atliekamas mokykloje, kai mokytojas (auklėtojas) pastebi mokiniui kylančius mokymosi sunkumus arba kai mokyklos švietimo pagalbos specialistai prevencijos tikslais atlieka mokinių atranką savo turimais atrankinio vertinimo instrumentais. Apie mokinio patiriamus sunkumus informuojami tėvai (globėjai), paaiškinama, kad bus kreipiamasi į Vaiko gerovės komisiją (toliau – VGK), kuri įvertins ir nuspręs, kokie bus tolimesni žingsniai. Į VGK dėl mokinio patiriamų sunkumų kreipiasi mokytojas (auklėtojas), švietimo pagalbos specialistas. Gali kreiptis ir tėvai (globėjai) ir (ar) pilnametis mokinys, pateikdami prašymą raštu. VGK funkcijos:
1. Organizuoja pasitarimą su mokytoju, švietimo pagalbos specialistais, mokiniu, jo tėvais (globėjais), aptaria esamus ir galinčius kilti mokymosi sunkumus,
2. Jeigu prima sprendimą atlikti Pirminį ugdymosi poreikių vertinimą (gali tokio sprendimo ir nepriimti), informuoja tėvus (globėjus), įpareigoja mokytojus ir švietimo pagalbos specialistus per nustatytą laiką surinkti apie mokinį reikiamą informaciją, užpildyti Pirminio ugdymosi poreikių vertinimo formos I ir II dalis ir pateikti mokyklos VGK,
3. VGK gali paprašyti tėvų (globėjų) pateikti turimus mokinio sveikatos vertinimo dokumentų išrašus ar kitą papildomą informaciją,
4. VGK, gavusi užpildytą formą ir įvertinusi turimą informaciją, priima sprendimą „arba dėl siūlymo Mokyklos vadovui (ne) skirti švietimo pagalbą, ir (arba) kreiptis (nesikreipti) į Pedagoginę psichologinę tarnybą dėl Specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo“ (tvarkos aprašo 10.5. punktas, nuoroda į dokumentą pateikta įrašo pabaigoje),
5. Su Pirminiu ugdymosi poreikių vertinimu tėvai (globėjai) supažindinami pasirašytinai, informuojama apie apeliacijos galimybes.
6. Mokyklos vadovas skiria švietimo pagalbą, įpareigoja specialistus rengti pagalbos mokiniui planą,
7. VGK stebi plano įgyvendinimą. Nusprendusi, kad mokiniui reikalingas ugdymo pritaikymas ir švietimo pagalba, dėl Specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo kreipiasi į savivaldybės teritorijoje veikiančią Pedagoginę psichologinę tarnybą (toliau – ir PPT). Specialiuosius ugdymosi poreikius vertina: Pedagoginė psichologinė tarnyba, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras arba Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras. Ugdymo pritaikymą skiria PPT vadovas, duomenys fiksuojami Mokinių registre. Rekomendacijos ugdymui pradedamos įgyvendinti (mokykloje) ne vėliau nei per 60 kalendorinių dienų nuo jų pateikimo Mokinių registre. Informacijos šaltinis“ Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo, ugdymo pritaikymo ir (ar) reikalingos švietimo pagalbos skyrimo tvarkos aprašas (LR Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024-08-30 įsak. Nr. V-928).

Kas nusprendžia ar vaikas turi mokytis pagal pritaikytą bendrąją programą arba pagal individualizuotą?

Nei viena, nei kita programa - nėra laisvai pasirenkama. Ugdyti mokinį pagal pritaikytą bendrąją programą arba pagal individualizuotą programą nustato Pedagoginės psichologinės pagalbos tarnybos (toliau – PPT) specialistai, atlikę vaiko galių ir sunkumų vertinimą ir nustatę vaikui specialiuosius ugdymosi poreikius (SUP).

Koks vaiko vertinimo Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (PPT) rezultatas ir ar tėvai turi teisę su juo nesutikti?

Atlikus SUP vertinimą, PPT specialistai rezultatus aptaria su tėvais (globėjais), pilnamečiu mokiniu, supažindina su užpildyta vertinimo forma, kurioje nurodoma:
(1) Ugdymo pritaikymas (bendrųjų ugdymo programų pritaikymas ar individualizavimas),
(2) Švietimo pagalba,
(3) Švietimo pagalbos teikimo intensyvumas ir trukmė. Tėvai (globėjai), pilnametis mokinys supažindinami pasirašytinai, informuojama apie apeliacijos galimybes. Apeliaciją PPT galima teikti per 5 darbo dienas nuo pristatytos vertinimo išvados dienos. Apeliacija išnagrinėjama per 30 kalendorinių dienų, su rezultatais supažindinami apeliacijos teikėjai, PPT vadovas priima galutinį sprendimą. Per 10 darbo dienų nuo supažindinimo su apeliacijos nagrinėjimo rezultatais, dėl rezultatų galima teikti apeliaciją švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai. Apeliacijų teikimo procesas aprašytas pradžioje minėto dokumento VI skyriuje. Galutinė mokinio SUP vertinimo formos kopija įkeliama į Mokinių registrą, informuojama mokykla. Rekomendacijos ugdymui pradedamos įgyvendinti ne vėliau nei per 60 kalendorinių dienų nuo jų pateikimo Mokinių registre.

Kokia yra apeliacijos dėl PPT vertinimo pateikimo tvarka?

Tėvai (globėjai, rūpintojai) arba pilnametis mokinys, nesutikdamas su Pedagoginės psichologinės tarnybos (toliau – PPT) parengta specialiųjų ugdymosi poreikių pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu aspektais vertinimo išvada, gali teikti apeliaciją. Ji teikiama dviem etapais:
(1) Per 5 darbo dienas nuo Vertinimo išvados susipažinimo dienos apeliacija teikiama PPT vadovui. Per 30 kalendorinių dienų nuo apeliacijos pateikimo dienos PPT priima sprendimą dėl išvados tikslinimo ir su juo supažindina tėvus ar pilnametį mokinį.
(2) Nesutikus su PPT sprendimu, per 10 darbo dienų nuo susipažinimo galima teikti apeliaciją Lietuvos įtraukties švietime centrui (toliau - Centras). Pasirašytas prašymas siunčiamas el.paštu info@lisc.lt. Prašymo formą galite rasti čia: https://lisc.lt/wp-content/uploads/2025/07/Prasymas.pdf Centro apeliacinė komisija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos pradeda nagrinėti apeliaciją ir nagrinėjimas gali trukti iki 40 darbo dienų. Priėmus sprendimą dėl Vertinimo išvados, Centro vadovas per 5 darbo dienas raštu supažindina tėvus ar pilnametį mokinį su priimtu sprendimu ir informuoja PPT apie priimtą sprendimą, jei reikia, įpareigojant atnaujinti Vertinimo išvadas. Schema: https://www.facebook.com/photo/?fbid=122222753162258958&set=gm.1111733477332507&idorvanity=583942750111585 Informacijos šaltiniai: LR Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. V-928 „Dėl mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo, ugdymo pritaikymo ir (ar) reikalingos švietimo pagalbos skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lietuvos įtrauktiems švietimo centro internetinė svetainė www.lisc.lt

Ar tėvai privali patys vykti į PPT ir/ar privalo vykti vaikas?

Į PPT su vaiku tėvams reikia vykti patiems. Tėvams reikia būti pasirengusiems atsakyti į daugybę klausimų – kaip gimė, kaip augo, kaip ir kada pradėjo vaikščioti, kalbėti ir kt., žinoti kokius ugdymosi/mokymosi sunkumus patiria.

Ar mokykla gali be tėvų žinios siųsti vaiką vertinimui į PPT?

Jei mokinio tėvai (globėjai) nebendradarbiauja su Mokykla ir (arba) PPT dėl mokiniui reikalingos švietimo pagalbos užtikrinimo, Mokyklos vadovas informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgaliotą teritorinį skyrių dėl vaiko teisių užtikrinimo ir jo teisėtų interesų gauti reikalingą pagalbą.

Ar gali tėvai patys kreiptis dėl vaiko vertinimo į PPT?

Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau – SUP) vertinimas atliekamas Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (toliau – PPT), kai į ją kreipiasi:
(1) Mokykla,
(2) Mokinio tėvai (globėjai),
(3) Pilnametis mokinys. Tačiau bendradarbiavimas su mokykla yra būtinas, nes kreipiantis į PPT reikia pateikti šiuos dokumentus:
Prašymą,
Pirminio ugdymosi poreikių vertinimo užpildytos formos kopiją.
Vaiko gerovės komisijos posėdžio išrašą apie atliktą Pirminį ugdymosi poreikių vertinimą ar neatliktą vertinimą – tuo atveju, jei į PPT kreipiasi tėvai (globėjai) ar pilnametis mokinys.
Mokinio individualaus ugdymo planą, rašto darbus, piešinius ir/ar kt.
Pagal poreikį PPT prašomą kitą papildomą vertinimui reikšmingą, pvz. sveikatos būklės vertinimo informaciją.

Ar mokykla gali nepaistyti PPT išvadų?

Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo, ugdymo pritaikymo ir/ar reikalingos švietimo pagalbos skyrimo tvarkos aprašo (ŠMS ministro įsak.Nr. V-928) 5 punkte teigiama, kad ugdymo pritaikymą skiria PPT vadovas, ne mokyklos direktorius ar mokytoja, duomenys apie tai fiksuojami Mokinių registre. Švietimo veiklą reglamentuojantys dokumentai numato galimybę keisti programą iš pritaikytos į individualizuotą ir atvirkščiai, bet tik atlikus pakartotinį vertinimą PPT. Tad mokykla neturi teisės nesilaikyti PPT rekomenduoto ugdymo pritaikymo ir jį keisti savaviškai be pakartotinio PPT vertinimo.

Kas yra pritaikyta bendroji programa?

Pritaikyta bendroji programa – ugdymo tikslai konkretūs, tapatinami su Bendrosios programos tikslais, numatomi per kiek laiko bus įgyvendinti. Turinys siejamas su Bendrosios programos turiniu, skiriasi apimtys ir temos nagrinėjimo gilumas. Mokiniui gali būti pritaikomos 1-5 dalykų programos – kai mokinių pasiekimai žemesni nei patenkinamo lygio, įprasti ugdymo metodai, būdai, priemonės gali būti keičiami/derinami alternatyviais, koreguojama turinio apimtis, pateikimas, naudojamos pagalbos priemonės. Bendrosios programos tikslai pasiekiami naudojant PPT rekomenduojamas įvairias pagalbos priemones (pvz.: užduočių mažinimas, laiko atsiskaitymuose prailginimas ir kt.).

Kas rengia pritaikytą bendrąją programą ir individualizuotą programą?

Ir pritaikytą, ir individualizuotą programą rengia dalyko mokytojas, bendradarbiaudamas su švietimo pagalbos specialistais ir mokinio tėvais (globėjais). Šių programų vykdymą koordinuoja mokyklos Vaiko gerovės komisija (toliau - VGK).

Kuriam laikotarpiui rengiama pritaikyta programa?

Laikotarpį, kuriam skiriama ugdyti pagal pritaikytą programą, nustato PPT. Mokykla rengia ir pritaiko dalyko programą trimestrui ar pusmečiui, įvertina tikslingumą, efektyvumą, pagalbos priemonių reikalingumą, koreguoja ir tęsia.

Kaip vertinti vaiko žinias ir gebėjimus, kai jis mokosi pagal pritaikytą programą?

Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau – SUP) ir besimokančio pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami ne tik pagal pritaikytoje programoje numatytus tikslus, bet ir atsižvelgiant į individualias kiekvieno mokinio ypatybes bei galias, siekiant nuolatinės asmeninės pažangos mokiniui tinkamu tempu. Mokykla, parengia Mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašą, kuriuo taip pat remiamasi vertinant mokinį su SUP. Jį tvirtina direktorius ir jis yra skelbiamas mokyklos internetinėje svetainėje. Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo bendrojo ugdymo mokyklose rekomendacijose nurodoma, kad SUP turinčio mokinio poreikiams reikia pritaikyti atsiskaitymo užduotis ir atsiskaitymo formas, žinių vertinimo sistemą, sudaryti galimybę mokiniui įsivertinti savo darbą, panaudojant tam tikrus vertinimo kriterijus. Vertinti siūloma pagal kiekvienos Mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašą. Mokinių pasiekimų vertinimas yra aptariamas Vaiko gerovės komisijoje ir individualių konsultacijų metu. Jose kviečiami dalyvauti dalyko mokytojai, pedagogai specialistai, mokinio tėvai ir pats mokinys. Iš pradžių įvertinami mokinio gebėjimai ir pagrindiniai sunkumai, atsižvelgiant į jo bendrąsias ir dalykines kompetencijas. Svarbu aptarti, kokiais aspektais bus pritaikomas ugdymo turinys (ko sieks ir mokysis mokinys, kaip bus mokoma(si), kokie bus mokinio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa(si)tikrinimo būdai, kokiomis mokymo(si) priemonėmis bus naudojamasi). Tada suformuojami vertinimo kriterijai, su kuriais mokinys yra supažindinamas. Mokykla numato, ar mokinių pasiekimams ir pažangai vertinti ir įsivertinti bus naudojami:
pažymiai (10 balų vertinimo sistema);
komentarai;
kaupiamieji taškai;
aplankas (e. portfelis, e. aplankas);
mokymosi pasiekimų aprašai;
mokinio charakteristikos;
mokinio sėkmės istorijos, į(si)vertinimas;
aprašomasis vertinimas ir kt. SUP turintis mokinys, ugdomas pagal pritaikytą programą, vertinamas teigiamai, jei atliko jam skirtas užduotis, pasiekė programoje numatytus tikslus, įgijo reikiamas kompetencijas ir įgūdžius. SUP turintis mokinys, ugdomas pagal pritaikytą programą, gali gauti neigiamą vertinimą, kai jis turi potencinių galių, bet neatlieka užduočių, nededa pastangų užduotims atlikti. LR Švietimo, mokslo ir sporoto miniterijos ministro įsakyme ,,Dėl pasiekimų patikrinimo, egzaminų užduoties formos, vykdymo ir vertinimo instrukcijų pritaikymo mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių“ nurodoma, jog jei dalis užduoties negali būti pritaikyta SUP turinčiam mokiniui, ši užduotis nėra vertinama, ir egzamino įvertis perskaičiuojamas pagal koeficientą.

Ar gali SUP mokinys, besimokantis pagal pritaikytą programą gauti vien blogus pažymius?

Jeigu SUP turintis mokinys nuolat gauna labai nepatenkinamus (arba vien labai gerus) pažymius, programa turi būti koreguojama – pritaikoma mokinio gebėjimams. Programos pritaikymas turi sudaryti mokiniui galimybę siekti ugdymo tikslų, geriausių rezultatų ir vertinimų.

Ar gali laikui bėgant pritaikyta programa panaikinama, t.y. pakeista į bendrąją programą?

Tiek pritaikytą, tiek ir individualizuotą programą galima pakeisti (iš individualizuotos į pritaikytą, iš pritaikytos į bendrąją), jei mokinio mokymosi pasiekimai geri, jei po pakartotino įvertinimo taip nuspręs PPT.

Kas yra individualizuota programa ir kada ji paskiriama?

Individualizuota programa – tai visų ugdymo sričių programų pritaikymas vaikams, turintiems negalią dėl intelekto sutrikimo. Individualizuota programa skiriama kai PPT vaikui nustato negalią dėl intelekto sutrikimo. Mokantis pagal individualizuot1 programą ugdymo turinys pritaikomas pagal mokinio negalią, gebėjimus, siekiant ugdyti savarankiškumo, praktinius, socialinius įgūdžius. Mokantis pagal individualizuotą programą bendrosios programos tikslai nepasiekiami, nes ugdomi socialiniai gebėjimai. Ugdymo turinys orientuotas į praktinį žinių pritaikymą. Individualizuojami visi mokymosi dalykai, taikomi alternatyvūs mokymo būdai.

Ar gali laikui bėgant individualizuota programa būti pakeista į pritaikytą programą?

Individualizuotos programos atveju, vertinant programos vykdymą ir pastebėjus mokinio pažangą, mokyklos Vaiko gerovės komisija, bendradarbiaudama su vaiko tėvais (globėjais), gali kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą dėl pakartotinio vertinimo ir programos pakeitimo.

Ar mokinys, kuris mokosi pagal individualizuotą programą dalyvauja nacionaliniuose pasiekimų patikrinimuose?

Mokinys, ugdytas pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, baigdamas šią programą pasiekimų patikrinime nedalyvauja. Jam išduodamas Pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas.

Kokias galimybes turi mokinys, baigęs pagrindinio ugdymo individualizuotą programą?

Mokinys, baigęs pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, toliau:
(1) Gali būti ugdomas pagal socialinių įgūdžių programą (toje pačioje mokykloje);
(2) Gali mokytis kitoje mokykloje, kuri vykdo profesinio mokymo programą ir priima mokinius su Pagrindinio išsilavinimo pasiekimų pažymėjimu;
(3) Gali mokytis profesijos toje profesinėje mokykloje, kuri priima pagal nustatytus reikalavimus baigusius socializacijos programą. Socializacijos programa (atsižvelgiant į negalios lygį) gali būti 3 metų trukmės, bet ne ilgiau nei asmeniui sukanka 21 metai. pažymėjimas.

Kas yra mokyklos vaiko gerovės komisija (VKG) ir kokios jos funkcijos?

Vaiko gerovės komisija (toliau – VGK) – tai grupė specialistų, kurie rūpinasi ir pataria mokyklos vadovui, kaip kurti saugią mokyklos aplinką, kaip bendraujant ir bendradarbiaujant mokytojams, švietimo pagalbos specialistams, mokinių tėvams (globėjams), užtikrinti mokinių mokymosi sėkmę. VGK veikia darželiuose, bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, vykdančiose pirminį profesinį mokymą. Jei ugdytiniui kyla mokymosi sunkumų, problemos dėl tarpusavio santykių, socialinės atskirties ar kt., tėvai (globėjai) ar pats vyresnių klasių mokinys pirmiausia turėtų tai aptarti su mokytoju (auklėtoju), psichologu ar socialiniu pedagogu. Šie, esant reikalui ir suderinę su tėvais (globėjais), kreipiasi į VGK. Į VGK kreiptis gali ir patys tėvai (globėjai), raštu išdėstydami pastebėtus vaiko mokymosi sunkumus, pageidavimus. VGK, gavusi mokytojo, švietimo pagalbos specialisto ar tėvų (globėjų) kreipimąsi, atlieka pirminį vaiko mokymosi sunkumų vertinimą, esant reikalui – rekomenduoja kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą. Tėvai (globėjai) supažindinami pasirašytinai su VGK atliktu pirminio vaiko ugdymosi poreikių įvertinimo dokumentais, paaiškinama apie apeliacijos galimybes. Priimant sprendimus pirmenybė teikiama vaiko interesams, tėvams (globėjams), patariama atsižvelgti į specialistų nuomonę. Jei Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje mokiniui nustatomi specialieji ugdymosi poreikiai ir paskiriamas ugdymas pagal pritaikytą ar individualizuotą programą, VGK organizuoja ir, nuolat stebėdama, aptardama, įvertindama, bendraudama su tėvais (globėjais), koordinuoja ugdymo pagalbos teikimą.

Kada sudaromas individualus ugdymo planas (IUP) ir kas tai yra?

Mokykla sudaro individualų ugdymo planą, kuriame numatomi mokymosi turinio ir metodų pritaikymai pagal mokinio mokymosi poreikius ir būdai mokymosi pažangai stebėti. Individualų ugdymo planą privaloma sudaryti mokiniui, kuris:
1. Mokosi pagal vidurinio ugdymo programą; (5-10 kl.)
2. Atvykęs arba grįžęs iš užsienio;
3. Mokomas namuose pagal gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas;
4. Mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą jaunimo mokykloje, vaikų socializacijos centre;
5. Mokosi ligoninės ar sanatorijos mokykloje;
6. Mokosi mokyklose laisvės atėmimo vietoje;
7. Mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ar vidurinio ugdymo programą ir kartu pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį (modulius);
8. Mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir kartu pagal formaliojo profesinio mokymo programą;
9. Mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir kartu pagal formaliojo profesinio mokymo programą;
10. Turi specialiųjų ugdymosi poreikių;
11. Mokosi produktyviojo mokymosi būdu;
12. Turi išskirtinių gabumų, siekia aukštų mokymosi pasiekimų. Mokinio individualus ugdymo planas, yra mokyklos ugdymo plano, patvirtinamo iki rugsėjo 1 d., sudedamoji dalis. Jame yra nurodyta, kurio dalyko programos konkrečiam mokiniui turi būti pritaikomos. Vadinasi, mokytojas pagal šį individualų ugdymo planą turi parengti pritaikytas programas ir nuo rugsėjo pagal jas dirbti. Sudarant individualų ugdymo planą mokiniui, besimokančiam namuose pagal gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas, yra numatytas pamokų skaičius atitinkamose klasėse:
(1) Pagal pradinio ugdymo programą savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, leidus gydytojui, pavienio ar grupinio mokymosi forma:
1–3 klasėse skiriama 315 pamokų per mokslo metus (9 pamokos per savaitę);
4 klasėje skiriama 385 pamokos per mokslo metus (11 pamokų per savaitę);
(2) Pagal pradinio ugdymo programą savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, leidus gydytojui, pavienio ar grupinio mokymosi forma:
1–3 klasėse skiriama 315 pamokų per mokslo metus (9 pamokos per savaitę);
4 klasėje skiriama 385 pamokos per mokslo metus (11 pamokų per savaitę);
(3) Pagal pagrindinio ar pagal vidurinio ugdymo programą savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio ar grupinio mokymosi forma:
5–6 klasėse skiriamos 432 pamokos per mokslo metus (12 pamokų per savaitę);
7–8 klasėse skiriama 468 pamokos per mokslo metus (13 pamokų per savaitę);
9–10 klasėse ir I–II gimnazijos klasėse skiriamos 540 pamokų per mokslo metus (15 pamokų per savaitę);
III gimnazijos klasėje skiriamos 504 pamokos (14 pamokų per savaitę);
IV gimnazijos klasėje skiriamos 476 pamokos per mokslo metus (14 pamokų per savaitę. Informacijos šaltinis: Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas "Dėl 2025-2026 ir 2026-2027 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo" (2025 m. gegužės 21 d. Nr. V-559).

Ką aktualu SUP vaikų tėvams žinoti apie jų vaikui taikomą individualios pagalbos planą (IPP)?

Siekiant išvengti neaiškių situacijų, kada tėvai nežino, kaip mokytojai taiko IPP jų vaikui, pateikiame trumpą atmintinę klausimų, kuriuos pateikę mokytojui, tėvai galėtų visapusiškai išsiaiškinti apie IPP taikymą jų vaikui:
(1) Ar bus pritaikytas pamokos ugdymo turinys? Jei taip, kaip tai bus padaryta? Pastebima praktika, kad esant specifiniams sutrikimams, pvz. disleksijos ir disgrafijos atvejais, vaikai mokosi įprastais ugdymo metodais.
(2) Ar bus galimybė taikyti dėmesį sutelkti padedančias priemones? Šio priemonės gali būti garsą slopinančios ausinės, ramios muzikos klausymasis, klasėje prie vaiko suolo įrengta garso apsauginė sienelė, individualios pertraukėlės ir pan.
(3) Ar bus galimybė taikyti pagalbines priemones, tokias kaip skaičiuotuvas, daugybos lentelė ir pan.?
(4) Ar bus skiriami namų darbai? Jei taip, ar jie bus trumpinami, ar bus skiriama daugiau laiko ilgesnėms sudėtingesnėms užduotims?
(5) Ar vaikui bus pritaikyti atsiskaitymai ir kaip? Galimas duoto laiko atsiskaitymams pailginimas, užduočių, instrukcijų įgarsinimas, mažesnis užduočių kiekis ar paprastesnės užduotys.
(6) Ar bus skiriama mokymosi pagalba mokykloje: logopedas, spec. pedagogas, mokytojo padėjėjas, psichologas ir kt? Svarbu susitarti, kad vaikas negali būti vertinamas mažesniu balu dėl to, jog gavo kitą užduotį. Jei mokinys dažnai gauna pažymius 9-10 su pritaikyta užduotimi, galbūt vertėtų kelti naujus, didesnius iššūkius? Jei vaikas mokosi 4-oje, 8-oje, 10-oje, 11-oje ar 12-oje klasėje, labai svarbu išsiaiškinti dėl standartizuotų, pagrindinių žinių, tarpinių patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių ir vertinimo instrukcijų pritaikymo!

Kas yra individualios pagalbos planas (IPP)?

Mokinio IPP – tai dokumentas, kuriame suplanuojama ir aprašoma, kaip bus teikiama pagalba konkrečiam mokiniui, kad jis galėtų sėkmingai mokytis, atsižvelgiant į jo individualius poreikius, gebėjimus, sunkumus ir stiprybes. IPP gali būti rengiamas įvairiais atvejais ir įvairiam laikotarpiui, pvz. mokinys grįžo į mokyklą po ilgos ligos, mokinys grįžo iš užsienio, mokinys iki tam tikro momento mokėsi ne gimtąja kalba, mokinys patiria emocinių sunkumų. Visais atvejais, kai mokiniui reikia pagalbos ir ta pagalba mokiniui teikiama, siekiant jos veiksmingumo ir gerų rezultatų, turėtų būti rengiamas IPP. IPP turėtų būti rengiamas iki mokinio nukreipimo į Pedagoginę psichologinę tarnybą (toliau – PPT), jei mokyklos Vaiko gerovės komisija (toliau – VGK), įvertinusi mokinio patiriamus sunkumus ir mokyklos galimybes, nutaria tam mokiniui teikti (ir teikia) pagalbą. Jei mokyklos pagalbos nepakanka, mokinys nukreipiamas į PPT ir jo IPP teikiamas PPT kartu su kitais reikiamais dokumentais. Jei mokiniui PPT nustatomi specialieji ugdymosi poreikiai, mokykla kiekvienam konkrečiam mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, rengia IUP – individualų ugdymo planą, kurio sudėtinė dalis yra IPP (individualios pagalbos planas).

Kokia informacija pateikiama mokinio individualios pagalbos plane (IPP) ir kas jį rengia?

Kas rašoma IPP?
(1) Bendroji informacija (plano sudarymo data, plano galiojimo terminas) ir informacija apie mokinį – vardas, pavardė, klasė, trumpai aprašomos stiprybės ir patiriami sunkumai.
(2) Poreikių įvertinimas – kokios sritys kelia sunkumų, kuriose reikėtų pagalbos (pvz., mokymosi, elgesio, emocijų, kalbos, dėmesio, judėjimo, socializacijos ir kt.).
(3) Tikslai ir uždaviniai – numatoma, ką mokykla planuoja pasiekti ir per kokį laikotarpį (pvz., pagerinti skaitymo gebėjimus, sumažinti nerimą, įtraukti į klasės gyvenimą, įrengti liftą arba pakeisti mokymosi vietos lokaciją).
(4) Pagalbos priemonės ir būdai – kokios konkrečios priemonės bus taikomos (pvz., papildomos konsultacijos mokiniui ir/ar tėvams, psichologo, logopedo ar specialiojo pedagogo pagalba, mokymosi aplinkos tinkamas parengimas ).
(5) Atsakingi asmenys – įvardijamas paskirtas IPP įgyvendinimo koordinatorius, kuris bendrauja ir bendradarbiauja su mokytojais, švietimo pagalbos specialistais, tėvais.
(6) Vertinimo tvarka – numatomi terminai, kaip bus stebimas IPP įgyvendinimas, kaip bus fiksuojama mokinio pažanga, kaip bendradarbiaujama, kada planas bus peržiūrimas ar atnaujinamas.
(7) Rengėjai – pavardės, pareigos, parašai, tėvų (globėjų) parašai. IPP gali rengti: klasės/grupės mokytojas arba klasės vadovas/auklėtojas kartu su dalykų mokytojais, švietimo pagalbos specialistais. Rengiant IPP, būtina bendrauti su tėvais (globėjais), o esant galimybėms, ir su pačiu mokiniu. Kas rengia planą, priklauso nuo mokyklos tvarkos, mokyklos vadovų sprendimų, VGK susitarimų. IPP planas neturi griežtai nustatytos vienos formos. Vadovaudamasi švietimo veiklą reglamentuojančiais dokumentais, Plano formą, jo rengimo ir įgyvendinimo tvarką nustato mokykla, konsultacijas teikia PPT, Lietuvos įtraukties švietime centras, Regioniniai specialiojo ugdymo centrai.

Kokias teises turi SUP mokinių tėvai ar globėjai?

Siekiant padėti vaikui įsisavinti ugdymo programas, yra būtina bendrauti su mokytojais/auklėtojais, švietimo pagalbos specialistais, esant reikalui - su mokyklos vadovais. Svarbu žinoti savo - (tėvų, globėjų) teises. Jos aprašytos Švietimo įstatymo 47 str. ir neturėtų būti pažeidžiamos ar ignoruojamos:
(1) Dalyvauti parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ir / ar kitą švietimo teikėją.
(2) Gauti visą informaciją apie vaiko būklę, ugdymo poreikius, pažangą, elgesį, gauti rekomendacijas dėl mokymosi pasiekimų gerinimo.
(3) Dalyvauti įvertinant vaiko specialiuosius ugdymo poreikius ir gauti išsamią informaciją apie įvertinimo rezultatus.
(4) Kreiptis (patiems) į mokyklos VGK dėl pirminio ugdymosi poreikių vertinimo (teikti apeliaciją, jei nesutinkate su vertinimo rezultatais).
(5) Kreiptis (patiems) į PPT dėl mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo (teikti apeliaciją).

Kokio amžiaus pradedamas priešmokyklinis ugdymas? Ar priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus?

Priešmokyklinio ugdymo tikslas – padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Priešmokyklinis ugdymas nuo rugsėjo 1 d. pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Tokiu atveju tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą (toliau - PPT) dėl vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo. Nusprendę pasinaudoti šia teise, tėvai privalo kreiptis į PPT ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 dienos. Vertinimas atliekamas konsultavimo tikslu, sprendimą priima tėvai (globėjai). Priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti vaikui, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 5 metai iki rugsėjo 1 d. prieš tai ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko brandumą, ugdymo ir ugdymosi poreikius. Vadovaujantis Vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos įvertinimo tvarkos aprašu, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus, jei jis vaikui buvo pradėtas teikti, kai jam kalendoriniais metais suėjo 5 metai ir ministro nustatyta tvarka įvertinus jo ugdymosi poreikius ir pažangą. Priešmokyklinis ugdymas turi būti pradėtas teikti ne vėliau negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Vaikui, kuriam nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, priešmokyklinio ugdymo programą pritaiko mokytojas kartu su Vaiko gerovės komisija.

Kokias alternatyvas turi tėvai, jeigu jų SUP vaikui mokykloje tikrai labai blogai?

NAMŲ MOKYMAS, t.y. mokymo forma, kai mokymo procesas perkeliamas į namus – mokytoja tam tikrą valandų skaičių, priklausomai nuo to, kelintoje klasėje vaikas yra, atvyksta į namus vesti pamokų. Tokiu atveju pakeičiama tik mokymosi vieta – nebe mokykloje, o namuose. KĄ REIKIA PADARYTI? Norint pradėti namų mokymą, procedūra labai paprasta - tereikia nuvykti pas vaikų paauglių psichiatrą su medicininiais išrašais, papasakoti patiriamus iššūkius mokykloje, psichiatras įvertina situaciją ir paskiria gydytojų konsultacinę komisiją, kuri ir paskiria namų mokymą. AR SUDĖTINGA? Tai labai formali paprasta procedūra – ir dažniausiai prašymas skirti namų mokymą yra patenkinamas. Pažymima, kad kitaip nei su ugdymo namuose atveju (žr. sekantį punktą), namų mokymą gali skirti bet kada per mokslo metus (!) Gavus gydytojų konsultacinės komisijos pažymą, ji pristatoma mokyklai, parašomas tėvų prašymas ir mokykla paskiria atvykstantį į namus mokytoją. UGDYMAS ŠEIMOJE, t.y. mokymo forma, kai, kitaip nei namų mokyme, visas mokymo procesas pereina ant tėvų pečių. Mokykla tik prižiūri šeimą, peržiūri tėvų kas dvi savaites pildomą el. dienyną apie vaiko mokymosi procesą, du kartus per metus atvykstama į mokyklą atlikti žinių patikrinimą. Tėvai turi visišką laisvę spręsti, kas mokins vaiką, ar jie, ar samdys korepetitorius. KĄ REIKIA PADARYTI? Visų pirma, reikia gauti dvi pažymas iš valstybinių institucijų:
(1) Pirma pažyma – iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgalioto teritorinio skyriaus (kurio veiklos teritorijoje gyvena šeima) apie tai, kad nebuvo nustatytai vaiko teisių pažeidimai, per pastaruosius dvejus metus nuo tėvų (globėjų, rūpintojų).
(2) Antra pažyma – iš savivaldybės (kurios teritorijoje gyvena šeima) administracijos apie tai, kad nebuvo (nėra) skirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės vaikui ir (ar) nebuvo (nėra) taikoma atvejo vadyba per pastaruosius dvejus metus. O taip pat - kadangi vaikas, ugdomas šeimoje, privalo priklausyti mokyklai, kuruojančiai ugdymą šeimoje, į pasirinktą mokyklą reikia kreiptis su prašymu priimti ugdytis šeimoje ir sutikimu dėl sąlygų patikrinimo. Tai padaryti reikia taip pat iki birželio 1 d. Kuruojanti mokykla atvyksta į namus įvertinti, ar yra tinkamos sąlygos vaikui ugdytis namuose, užpildo klausimynas apie vaiką, šeimą, ugdymo namuose organizavimą. AR SUDĖTINGA? Reikalingas pažymas galima gauti nuvykus į institucijų teritorinius skyrius arba kreipiantis į jas el paštu. Įsikūrusi Ugdymo šeimoje asociacija plečia ugdymo šeimoje bendruomenę ir konsultuoja rūpimais klausimais savo narius, skelbia ugdymą šeimoje kuruojančių mokyklų sąrašą: https://ugdymasseimoje.lt/draugiskos-mokyklos/ SVARBU! Reikalingas dvi pažymas reikia gauti ir pristatyti namų ugdymą kuruojančiai mokyklai iki birželio 1 d (kai ruošiamasi ugdyti nuo tų pačių rugsėjo 1 d). Praleidus šį terminą, ugdytis namuose tais mokslo metais galimybės nebėra. Tokiu atveju ta pačia tvarka dokumentus bus galima ruošti kitais metais iki birželio 1 d. ĮDOMU! Lietuvoje ugdymas šeimoje yra vis dažniau pasirenkamas variantas, kai vaikas blogai jaučiasi mokykloje, nepriklausomai nuo to, ar vaikas turi specialiųjų poreikių, kada patys tėvai prisiima atsakomybę už vaiko ugdymą. Kada tėvai renkasi vieną ar kitą alternatyvą? Kai jų vaikas lanko mokyklą, tačiau patiria mokymosi sunkumų ar iššūkių, trukdančių jam būti mokykloje: per didelis triukšmas klasėje, per greitas mokymosi tempas, individualios pagalbos stoka, pedagogų ignoravimas ir reikiamos pagalbos nesuteikimas. Mokyklose dažnai nėra išteklių, reikalingų susiduriant su šiais iššūkiais – individualiai nepritaikytos klasės, mokytojų padėjėjų stoka, kartais ir pedagogų, personalo žinių trūkumas, kaip padėti ir mokyti individualių ypatumų turinčius vaikus, nenoras skirti laiko ir pastangų aiškinantis vaiko ypatumus ir jam reikalingos pagalbos pobūdį. Tokiu atveju neretai mokyklos personalas pats siūlo vaiko šeimai mokytis namuose ir neiti į mokyklą, taip išvengiant poreikio padėti vaikui geriau jaustis mokykloje ir suteikti sąlygas, padedančias jam efektyviau mokytis.